Logo trip: su vėjeliu Ispanijos kryptimi

Užtrukau? Taip. Bet čia ne baigiamasis darbas ir, dievaži, priespauda naudos neduoda, tad šį kartą jūsų moralams nenusileisiu: nerašiau juk ne specialiai. Bet gi ogi, grįžtu su vėjeliu ir tęskime tą pačią temą, keliaudami logotipų istorija nuo Italijos – Ispanijos kryptimi.

Va čia galite paburbėti, kad vos nekirtau Italijos sienos neaptarusi trijų visai žinomų automobilių gamintojų. Let’s roll:)

Italy vibe. FIAT.

Taip, aš žinau, kad daugeliui TAI – ne automobilis, o bandymo pagaminti automobilį variantas, bet jų pardavimai ir faktas, kad “Fabbrica Italiana Automobili Torino“ egzistuoja nuo 1899 metų… Ir dar tai, kad beibis FIAT “500 Abarth“ ne vienam Bachurui su Betmenu Kaune Savanorių prospekte įkrėstų į kaulus….. Tiesiog žavi:) Gaila, bet jokios magijos, kaip kad už Alfa Romeo“ logotipo, čia nesislepia…. tiesiog keturios itališkai kreivos raidės… gal jas kas nors ir perpieštų tiesiau, bet turbūt suveikia pietiečių “Ai…Rytoj“..

Lancia.

Ojojoj…va čia tai giluminis gėdos jausmas kiaurai smegenyse… Ojoj….. Automobilistė vadinasi… Kai paprasti mirtingieji vakarėlio ar žiburėlio metu dalinasi prisiminimais, automobilizmo religiją išpažįstantys sako “O tu pameni legendinę “Lancia Delta Integrale“?“ Tada kitas garaže sėdintis kolega sako “Jooooooo…“ ir abu atsidūsta…. O aš va pamiršau. Rašei apie Italiją ir nepaminėjai Lancia – reiškia nerašei tu apie Italiją….

1906 metais startavusi gamykla, realiai, neturėjo jokio logotipo ir tik gražiai “ant radiatoriaus“ išraizgydavo Lancia – įkūrėjo Vincenzo Lacia – pavardę. Kaip ir legendinis ralio automobilis (na tas, kur visi kelia tostus, o aš pamiršau) – jie mėgėjai modeliams suteikti graikiškų raidžių vardus. Ot visai ir skamba sakyčiau.

1911 metais Carlo Biscaretti di Ruffia sukūrė logotipą, kuriame atsispindėjo vairas – skydas, vėliava su užrašu LANCIA ir rankiniu būdu reguliuojamo išmetimo rankenėlė. Per tiek laiko modifikacijų, teliko stilizuota aliuzija į vairą. Liūdnoka kažkaip….

Paskutinis italas, mindžikuojant pasieny – Pagani.

Būčiau visai be sąžinės, jei nepaliesčiau šiandien nei vieno -super-automobilio. Tad bent jau Pagani turėtume paminėti, ypač žinant, kaip labai jie patys didžiuojasi ne tik savo istorija, bet ir kūriniais. Visai šviežia įmonė su ‘new-born cars“ gimė Modenoje 1992, kai iš Lamborghini pabėgęs Horacio Pagani startavo su savo sportiniais automobiliais. Iš tikrųjų, aš iki šiol skelptiškai vertinu šį modelį. Kodėl, klausiate? Net jei ir neklausiate, atsakysiu. Man turbūt moteriškas balsas viduj, vis rėkiantis ‘čia kažkas nečysto’ sako, kad vis tiek kišenėse Horacijus turėjo išsinešti ne vieną paslaptį, užgyventą dirbant Lamborghini. Kažkaip labai panašu, kad jautėsi svarbus, neįvertintas ir išėjo į savo smėlio dėžę kurti tai, ką nori, nes ano kiemo taisyklės jam, iš tikrųjų, nelabai ir patiko. Arogancija trykšta iš logotipo taip pat:

Toks didesnis P, kaip išaugusio vyriško EGO požymis ir ženkliuko imitacija, savotiškai simbolizuojanti kolekcijas, privalomumą turėti ir pasididžiavimą. Ir aš, iš tikrųjų, neperdedu. Netikite, kad taip yra? GOOGLE IT!

Ir dabar mano ‘chytrumas’ iškils lauk…. nes Ispaniją pasirinkau ne veltui. Iš tikrųjų, ten įžvelgiu tik vieną automobilio markę, kurią BŪTINA paminėti, tad visą kitą laiką galėjau skirti išpirkdama kaltę prieš pamirštus paminėti Italijos grandus….

SEAT.

Žinokite, SEAT – Sociedad Española de Automóviles de Turismo – Visai dar turi bendraamžių ir visi, kurie švenčia gimtadienį gegužės 9 d. ( ir yra gimę 1950 metais), gali kartu švęsti visas šventes, gurkšnodami kažką Ispaniško: kas tepaliuką, kas vyno taurę…. Bet kaip suprantate, ji visai šviežias Ispanijos kūrinys. Tiesa, niekas nežino, kiek kartų pasakę pietietišką ‘rytoj’ jie pagaliau įkūrė visai šiandien sėkmingai veikiančią automobilių industrijos grandę.

Deja, či yra ir liūdnoji dalis… Nors tų ispaniškų serialų ir aistrų ir meilių televizija parodo daug, automobilis, šiuo atveju, gimė visai be jokios romantikos – ‘mėgintuvėlyje’ ir jo tėtis ir mama viename –  Instituto Nacional de Industria… Visai jokios romantikos.

Situacija su kintančiu logotipu – lygiai taip pat nepulsuoja jokiais ‘fainais’ jausmais, panašiausias scenarijus – kaip mūsų vietinėj Klaipėdoj, brangus logotipas už nelogišką kainą ir keli laimingi ispanai, už brangiai pripiešę S raidžių, šlamščiantys Paella de Marisco … Visai ne romantiškai.

Iš tikrųjų, taip ir galvojau, kad iš Italijos reikėjo judėti Prancūzijos kryptimi: nuojauta kužda, kad visą romantiką rasiu ten….Bet čia jau kitam kartui.

Gražios likusios darbo savaitės 😉
Jūsų,
Šponkė

Auto, logo ir Italija

Paskutiniu metu aplink labai daug vietos simbolizmui… Kažkaip liepsnoms naikinant Notre Damme de Paris, visi susimąstė, kiek daug istorijos ir patyrimų savyje talpina vienas pastatas. Lygiai taip pat, daugelis susimąstė ir prisiminė, ką ji simbolizuoja, o Victor Hugo knyga, dedikuota šiam pastatui, tapo bestseleriu per kelias akimirkas.

Iš tikrųjų, vietos simbolizmui aplink labai daug. Darosi žmogus tatuirę, ir gilinasi, ką reiškia medis, katinas, barsukas, akmenukas…. Lygiai taip pat ir marketinge. Logotipas versle turi atspindėti tai, ką tu veiki, iš kur atsiradai ar, nežinau, kokios vertybės tau yra svarbios. Ar kada nors stabtelėjote pagalvoti, ką reiškia vieno ar kito automobilio logotipas? Kas už jo slepiasi? Būtent šiuo klausimu šiandien ir “pakuteno“ pirštų galus “pagooglinti“. Taigi, pradedam.

“Alfa Romeo“ logo

Alfa Romeo. Kad ir kaip automobilių mėgėjai gali burbėti (ir paprastai ta privilegija pasinaudoja) dėl alfučių važiuoklės silpnumo, nelogiškų sprendimų ar per greit “nupūvančių“ laidų ir errorų elektronikoje, daugelis atsisuka į jas gatvėje ir pagalvoja “ot graži gyvatė“… Žodžių žaismas tiesiog:) Italai moka kurti dizainus, italai moka būti kitokie, tad ir Alfų logotipas – tiesiog itališkai kitoks. Alfa atspindi tai, ką įmonė ir veikia: “Anonima Lombarda Fabbrica Automobili“, o Romeo – žmogus, oficialiai 1915 metais tapęs Alfos tėčiu. Kryžius kairėje – Milano simbolis, žmogų ryjanti gyvatė (čia kaip Alfos žabangos, kai pamišęs dėl jos grožio, vėliau jautiesi žuvęs, nes atsibosta ją taisyti) – istorinės Visconti šeimos herbas. Jie anksčiau Milane ir karaliavo. Pats ženkas atrodo taip:

Geras, tiesa?:)

Na, jei jau pradėjome Italija, dar keli stipresni brandai. Pavyzdžiui, Maserati. Aš kai žiūrėdavau į “šakutę“, visada galvojau kad automobilis itališkas ir tai susiję su makaronais 🙂 Paskui įžiūrėjau karūną ir paskui vėl grįžau prie šakutės…. o pasirodo, tai tikra tiesa. Tai – dievo Neptūno “prietaisas“, kurį nuo fontano skulptūros Bolonijoje nusižiūrėjo ketvirtasis brolis Mario Maserati.

Ir, žinoma, Ferrari. Jei kalbėdamas apie italų automobilius nekalbi apie Ferrari,…reiškia tu dar nekalbėjai apie italų automobilius. Savaime suprantama, kad už ristūno nesislepia beždžionė. Bet ką gi simbolizuoja tas ristūnas? Italų lenktynininkas Enzo Ferrari buvo pamaldautas, paprašytas nupiešti ristūną cavallino rampante ant savo sportinių automobilių, siekiant pagerbti kovotoją ir Pirmojo pasaulinio karo herojų, pilotą Count Francesco Barraca, kuris panašų ristūną piešdavo ant savo lėktuvo. Su laiku ristūnas liko, tik įgavo geltono fono, susiejant logotipą su Modena. Raidės logotipe reiškia ne ką kita, kaip “Scuderia Ferrari“.

Žinoma, neapsieisime ir be Lamborghini. Pavadinime prasmės ieškoti neverta: tai paprasta, kai tu esi italas – tai tiesiog Feruccio pavardė. Feruccio Lamborghini – šių žvėriukų tėtis. Kodėl bulius / tauras logotipe? Girdimi du variantai: jis pats gyveno šalia rančos, kurioje bulius augindavo koridoms. Na, ir jo zodiako ženklas buvo tauras. Panašu, kad greitu metu jis švęs gimtadienį… 😉

Karvytė 🙂

Tiek tos Italijos. Labai patiko… einu skaityti toliau.

Laukite tęsinio 😉

Verti nuodėmės

Kasmet vyksta automobilių parodos, viena didesnė Ženevoje, ir kita ‚The grande‘ Tokijuje. Žinoma, kasmet dūsauju ir norėčiau nors vienoje iš jų apsilankyti, kaskart pažadu, kad „šiemet jau tikrai“ ir, galiausiai, džiaugiuosi bent „Riga Motor Museum“ pasiekusi…

Tada kaip mažas vaikas visiems išburbu: „aj gerai kad ir nevariau, nieko aš ten nepraleidau… Ot tai vienetinė Bugatti „La voiture Noire“… Ją ir taip visi filmavo, fotografavo ir pasakojo apie ją. Ir iš tikrųjų nieko nepraradau nevažiuodama…“. Čia labai panašu, kai kieme vaikai nepakviečia žaisti kartu į smėlio dėžę ir tu eini išrasti savo žaidimo su savo taisyklėmis, nes ‚a lia‘ visai tu ir nenorėjai būti ‚prie chebros‘….

Važiavau dabar namų kryptimi ir galvojau… Gerai. Aš norėjau ten nuvažiuoti, bet nenuvažiavau. Kažin, kiek automobilių, kurie galbūt visai turėtų būti TEN, nuo kurių turėjo tempti „šilkines paklodes“ skambant plojimams, kurie turėjo žavėti visus, užgniaužti kvapą ir kviesti pirštu braukti per jų karboninius užpakaliukus?….

And yes, my friends, I have googled.

Turbūt nedaugelis žinotų tokius vardus kaip „Lykan HyperSport“, „Mazzanti Evantra“, „Rezvani Beast“ ar „Equus Bass 770“? O jie visi, pasirodo, yra super-automobiliai. Įmantrių linijų, gausiai kumeliukus po kapotais sukaupę automobilių vienetai, tikri rankų darbo kūriniai, kažkieno meilės greičiui ir automobiliams rezultatas, užtrukęs daug laiko ir darbo. Lygiai taip, kaip ir visi grandai daug metų atgal. Tų pačių grandų, kurie kūrė traktorius, prieš pasauliui pristatydami savo didžiuosius meno kūrinius. Arba tų, kurie iš tikrųjų užsiėmė karo pramone.

Kuo jie skiriasi? Tuo, kad vienas ar kitas atpažįstamas brandas jau gali prašyti milijonų už naują modelį, vien dėl to, kad jis vienas ar kitas BRANDAS. Tuo tarpu, kiti prieinami modeliai nežinomi, kainuoja 10 kartų mažiau ir yra vienetiniai. Tada ir galvoji, ar norėtum Bugatti La Voiture Noire, jeigu jis būtų tiesiog juodas automobilis, be Bugatti vardo priešakyje? Och tas marketingas…. 🙂

„Lykan HyperSport“. 3,7 litro variklis, 780 kumeliukų, 1,380 kg. Libaniečių ir JAE projektas.

„Mazzanti Evantra“. Na, čia šiek tiek subtiliau su linijų grožiu, bet…. Dėl skonio ginčytis neverta. 7 litrų V8 variklis, 701 kumeliukas, įspūdingas sukimo momentas ir 1,300 kg svorio itališko greičio.

„Rezvani Beast“. 2,4 litro varikliukas, apie 300 kumeliukų ir vos 750 kilogramų. (Turiu pabrėžti, kad visų modelių nurodau ganėtinai standartinius anketinius duomenis. Bet iš esmės, man tų duomenų užtektų, kad pakviesčiau į pirmąjį pasimatymą 🙂 ).

„Equus Bass 770“. Ochhh taip…. 🙂 „American Muscle Car“. Pastarieji siūlo šešis modelius. Šiandienos automobilis su nūdienos dvasia. Kažkas tokio, kas itin traukia. Paprastai – garsu šiurpą keliantis 6,2 litro variklis, 640 kumeliukų, 1,651 kg klasika pulsuojančių kilogramų ir 3,4 sekundės, kad pasiektum 100 km / h greitį.

Ką šiais pavyzdžiais norėjau pasakyti? Aj iš tikrųjų ir nenorėjau aš į tą Ženevos parodą.

Norėčiau į parodą, kurioje susirinktų šie visi unikumai, perliukai ir, mano akimis, per mažai dėmesio gavę automobiliai su visais kitais neišvardintais, visais garažų projektais ir 10 metų (ar daugiau) kažkieno galvose gimstančių automobilių. Super-automobilių. Kiekvienas, kurtas su meile yra super. Kiekvienas, verčiantis aikčioti, vertas šio vardo.

Na, nebent aiktelėjimas išprovokuotas kažkurios gamyklos klaidos, tikint, kad vienatūris irgi automobilis… Et, ta slidi riba tarp „bolidų“ ir „transporto priemonių“…

Skanaus likusio savaitgalio 😉

Jūsų, Šponkė

Jeigu filmukų herojai vairuotų

Originaliai publikuotas liepos 11, 2018

Turiu gyvenime keletą priklausomybių, ir tiesą sakant, visai neskubu jų atsisakyti: mėlynos spalvos priklausomybė, ‚sugalvok mašinai klyčkę pagal valstybinius numerius‘ priklausomybė ir šiaip spoksojimo į pravažiuojančias mašinas priklausomybė.

Gal iš tikrųjų priklausomybė ne į jas žiūrėti, o jas apkalbinėti. Dabar kaip tik gyvenime tas momentas, kai vyksta automobilio paieška ir į kiekvieną kandidatą, pravažiuojantį gatve, žiūri ir galvoji, ar „Next”, ar norėtum su juo į test-drive pasimatymą.
Na ir parodė draugas bevažiuojant į Hondą CH-R ir paklausė, ką manau. Tai bene pirmasis epitetas, šovęs į galvą buvo kad „Keista. Reikia priprasti”. Antroji mintis buvo paprasta: turbūt jei Songokas vairuotų, tai būtų jo pasirinkimas: prie šukuosenos puikiai tinka, abu vienodai spygliuoti. Na ir viena brandi mintis sekė paskui kitą ir galiausiai pradėjau galvoti apie filmukų personažus ir ką gi jie galėtų vairuoti. Taigi, su Songoku viskas aišku. Greit perbėgsiu keletą personažų, kurie kažkaip užsifiksavo (princesės tos visos, miegančioji, Pelenė ir daugpatyste užsiimanti Snieguolė kažkaip pateko į sąrašą kaip vienos populiariausių moterų).

Jūreivis Popajus. Labiausiai kažkaip atrodo jam tiktų toks…. Pick-up‘as, senukas, pagriuvęs, apvalainas, kaip jo rankos špinatų pavalgius. Toks tipiškas amerikietiškas atvira priekaba (bagažine) parūdijęs, barškiantis ir cypiantis Ford Pick Up, gimęs 1940 metais. Net ir mašinai duočiau vardą Popajaus, nes protu nesuvokiamas anų patvarumas buvo,….kaip špinatų į kuro baką pridėjus.

Snieguolė. Kas be ko, turi būti ganėtinai aukštas bolidas – ji gyvena miške. Ir dar turi talpinti bent 7 keleivius – jos sugyventinius nykštukus. Natūralu, nes ją palikus vieną, ji privalgo nuodingų obuolių ir visi turi reikalų tuomet. Taigi, be nykštukų – niekur. Tinkamiausias automobilis būtų Citroen Spacetourer. Kaip tik koncernas išleido modelį pernai, kuris atitiktų visus Snieguolės reikalavimus: ir aukštas, ir tvarkingas, ir talpus ir manevringas. Be jokių kitų variantų.

Kempiniukas Plačiakelnis. Nežinau kodėl, bet iškart pagalvojus apie jį, galvoje atsirado Citroen Cactus vaizdas. Kažkaip taip. Dar norėjau papokštauti parašydama apie Multiplą, bet, manau, šį kartą apsieisime ir be jos.

Milžinas Halkas. Na, nesakykit, kad sunku pasakyti, apie ką pagalvojau aš?:) taip, buvo ir Hummer, ir Range Rover, bet Gelikas – Mercedes Benz G-class juodulys nurungė visus variantus, nes arba per apvalūs, arba visur telpa ir vingrūs, o čia toks automobilis – veršis. Visai kaip žmogus veršis.

Pelenė. Jeigu taip žiūrint pagal koncepciją, tai ji labai faina, bet niekas to nemato. Tai turbūt turėtų būti lietuvių sukurtas Volgos ir BMW hibridas… Šioje vietoje paminu visas savo antipatijas BMW gamintojo automobiliams, atkreipdama dėmesį tik į visų nuostabą, kaip va žaviai sugalvojo lietuviai ir kaip ji traukia. Nuostabos momentas automobilio ir Pelenės atžvilgiu tampa lemiančiu argumentu.

Šrekas. Su visa pagarba žaliajam pikčiurnai, jis man primena tokį tešliuką už BMW 730 vairo, kokio nors gaminto dar 2007 metais. Toks konservatyvus „aš žinau kas geriau ir man nieko daugiau nereikia, tik lenciūgo ant kaklo ir rožančiaus po veidrodžiu mašinoje. Vieno-antakio riteris prie sankryžos, nužvelgiantis visus iš eilės ir riaumojantis ant visų, kas nepraleidžia, su savo nuosava princese pašonėj.

Asiliukas iš Šreko – jau visai kitas reikalas. Va jis man atrodo visai kita istorija ir kita nuotaika, toks dėmesio centre, į vakarėlį galintis įvažiuoti su visais vitrinos stiklais kokiu nors Chevrolet Caprice 1965 metų gimimo, bet po visų restauravimo darbų ir dar šokinėjantis pagal muziką su visais hidrauliniais navarotais. Argi ne?

Miegančioji gražuolė. Tik baltas, tik BMW M5 ir tik ne pati už vairo, o šalia. Ji pramiegojo, kad yra kur kas geresnių bolidų, pramiegojo atsiradusią moters teisę balsuoti ir tą faktą, kad galima vairuoti ir moterims. O kam, po velniais, to reikia, jeigu esi per graži dirbti ar vairuoti? Ne tam princesėmis gimstama.

Na ir vis tiek, Multipla yra Multipla, negaliu jos palikti be dėmesio. Jūs įsivaizduojat, kiek pokemonų į ją tilptų??? Personažų yra labai daug ir įvairių. Čia tik keli, greitai atsiradę galvoje. Atpalaiduokite garbanas ir duokite laisvę fantazijai patys: ir smagu, ir pailsi….

Paminėtų herojų foto galeriją rasite čia.

Carpe Diem!
Fantaziją įjungusi Šponkė