Užtrukau? Taip. Bet čia ne baigiamasis darbas ir, dievaži, priespauda naudos neduoda, tad šį kartą jūsų moralams nenusileisiu: nerašiau juk ne specialiai. Bet gi ogi, grįžtu su vėjeliu ir tęskime tą pačią temą, keliaudami logotipų istorija nuo Italijos – Ispanijos kryptimi.

Va čia galite paburbėti, kad vos nekirtau Italijos sienos neaptarusi trijų visai žinomų automobilių gamintojų. Let’s roll:)

Italy vibe. FIAT.

Taip, aš žinau, kad daugeliui TAI – ne automobilis, o bandymo pagaminti automobilį variantas, bet jų pardavimai ir faktas, kad “Fabbrica Italiana Automobili Torino“ egzistuoja nuo 1899 metų… Ir dar tai, kad beibis FIAT “500 Abarth“ ne vienam Bachurui su Betmenu Kaune Savanorių prospekte įkrėstų į kaulus….. Tiesiog žavi:) Gaila, bet jokios magijos, kaip kad už Alfa Romeo“ logotipo, čia nesislepia…. tiesiog keturios itališkai kreivos raidės… gal jas kas nors ir perpieštų tiesiau, bet turbūt suveikia pietiečių “Ai…Rytoj“..

Lancia.

Ojojoj…va čia tai giluminis gėdos jausmas kiaurai smegenyse… Ojoj….. Automobilistė vadinasi… Kai paprasti mirtingieji vakarėlio ar žiburėlio metu dalinasi prisiminimais, automobilizmo religiją išpažįstantys sako “O tu pameni legendinę “Lancia Delta Integrale“?“ Tada kitas garaže sėdintis kolega sako “Jooooooo…“ ir abu atsidūsta…. O aš va pamiršau. Rašei apie Italiją ir nepaminėjai Lancia – reiškia nerašei tu apie Italiją….

  • OLYMPUS DIGITAL CAMERA

1906 metais startavusi gamykla, realiai, neturėjo jokio logotipo ir tik gražiai “ant radiatoriaus“ išraizgydavo Lancia – įkūrėjo Vincenzo Lacia – pavardę. Kaip ir legendinis ralio automobilis (na tas, kur visi kelia tostus, o aš pamiršau) – jie mėgėjai modeliams suteikti graikiškų raidžių vardus. Ot visai ir skamba sakyčiau.

1911 metais Carlo Biscaretti di Ruffia sukūrė logotipą, kuriame atsispindėjo vairas – skydas, vėliava su užrašu LANCIA ir rankiniu būdu reguliuojamo išmetimo rankenėlė. Per tiek laiko modifikacijų, teliko stilizuota aliuzija į vairą. Liūdnoka kažkaip….

Paskutinis italas, mindžikuojant pasieny – Pagani.

Būčiau visai be sąžinės, jei nepaliesčiau šiandien nei vieno -super-automobilio. Tad bent jau Pagani turėtume paminėti, ypač žinant, kaip labai jie patys didžiuojasi ne tik savo istorija, bet ir kūriniais. Visai šviežia įmonė su ‘new-born cars“ gimė Modenoje 1992, kai iš Lamborghini pabėgęs Horacio Pagani startavo su savo sportiniais automobiliais. Iš tikrųjų, aš iki šiol skelptiškai vertinu šį modelį. Kodėl, klausiate? Net jei ir neklausiate, atsakysiu. Man turbūt moteriškas balsas viduj, vis rėkiantis ‘čia kažkas nečysto’ sako, kad vis tiek kišenėse Horacijus turėjo išsinešti ne vieną paslaptį, užgyventą dirbant Lamborghini. Kažkaip labai panašu, kad jautėsi svarbus, neįvertintas ir išėjo į savo smėlio dėžę kurti tai, ką nori, nes ano kiemo taisyklės jam, iš tikrųjų, nelabai ir patiko. Arogancija trykšta iš logotipo taip pat:

Toks didesnis P, kaip išaugusio vyriško EGO požymis ir ženkliuko imitacija, savotiškai simbolizuojanti kolekcijas, privalomumą turėti ir pasididžiavimą. Ir aš, iš tikrųjų, neperdedu. Netikite, kad taip yra? GOOGLE IT!

Ir dabar mano ‘chytrumas’ iškils lauk…. nes Ispaniją pasirinkau ne veltui. Iš tikrųjų, ten įžvelgiu tik vieną automobilio markę, kurią BŪTINA paminėti, tad visą kitą laiką galėjau skirti išpirkdama kaltę prieš pamirštus paminėti Italijos grandus….

SEAT.

Žinokite, SEAT – Sociedad Española de Automóviles de Turismo – Visai dar turi bendraamžių ir visi, kurie švenčia gimtadienį gegužės 9 d. ( ir yra gimę 1950 metais), gali kartu švęsti visas šventes, gurkšnodami kažką Ispaniško: kas tepaliuką, kas vyno taurę…. Bet kaip suprantate, ji visai šviežias Ispanijos kūrinys. Tiesa, niekas nežino, kiek kartų pasakę pietietišką ‘rytoj’ jie pagaliau įkūrė visai šiandien sėkmingai veikiančią automobilių industrijos grandę.

Deja, či yra ir liūdnoji dalis… Nors tų ispaniškų serialų ir aistrų ir meilių televizija parodo daug, automobilis, šiuo atveju, gimė visai be jokios romantikos – ‘mėgintuvėlyje’ ir jo tėtis ir mama viename –  Instituto Nacional de Industria… Visai jokios romantikos.

Situacija su kintančiu logotipu – lygiai taip pat nepulsuoja jokiais ‘fainais’ jausmais, panašiausias scenarijus – kaip mūsų vietinėj Klaipėdoj, brangus logotipas už nelogišką kainą ir keli laimingi ispanai, už brangiai pripiešę S raidžių, šlamščiantys Paella de Marisco … Visai ne romantiškai.

Iš tikrųjų, taip ir galvojau, kad iš Italijos reikėjo judėti Prancūzijos kryptimi: nuojauta kužda, kad visą romantiką rasiu ten….Bet čia jau kitam kartui.

Gražios likusios darbo savaitės 😉
Jūsų,
Šponkė