„Tai ko to bliovei tam muziejuj?“ – paklausė vienas pažįstamas.

O kaip tu gali žmogus neašaroti, būdamas ne kur kitur, o automobilių istorijos ir pačių automobilių Mekoje?

Niekada nesupratau šiuolaikinio meno ir tų bananų, galerijose priklijuotų prie sienos. Trūksta karštais klijais prilipinti obuolį šalia, pasislinkti suoliuką priešais ir žiūrint į pūvantį obuolį galvoti apie gyvenimo trapumą ir žmogaus egzistencializmą…. Ot tai menas! Geriau vietoje to IŠ TIKRŲJŲ kažką sukurti.

Kaip tuomet. Visai, atrodo, neseniai… kokiais 1885 metais. Tais laikais žmonės kūrė ne pagal patentus… tada žmonės kūrė taip, kad pagal jų darbus ir gimė patentai. Tada gimė pirmieji automobiliai, kurie tiesiog verčia aikčioti ne tik dėl išvaizdos bet ir nerealiai lakių protų, talentų iš didžiosios „T“.

Bet mūsų kelionė „atgal“ prasidėjo ne čia. Po ilgos ir kamščių, rūko ir nuovargio kupinos kelionės, pasiekėme viešbutį „V8 Hotel Classic“, kuris tapo mūsų namais kelioms dienoms… ir, turiu pasakyti, sunkiai apsipratome: ne dažnai tavo kambaryje stovi kiek parūdijęs automobilis, galvūgalyje imituojamas „šrotas“, o šviestuvai pagaminti iš duslintuvo bakelio. Toks „next-level mancave“.

Šiek tiek „V8 Hotel“ ir „Motorworld“ istorijos

Pats viešbutis įsikūręs buvusio „Flugfelf“ oro uosto patalpose, o oro uostas.. oro uostas – bazė buvo svarbi karo pramonei, automobilių vystymui nuo pirmojo pasaulinio karo laikų, o priešais įėjimą ten senovėje buvo galima išvysti ne tik nutūpusius lėktuvus, bet ir besiilsintį cepeliną. Antrojo pasaulinio karo metais čia gyveno vokiečių „Luftwaffe“ naikintuvų eskadrilė. Sąjungininkai subombardavo bazę 1944 m., prieš JAV armijai apsigyvenant.  1945 metais čia atnaujintas karinių transporto priemonių remontas.

1948 m. ši vieta tapo vyriausybei priklausančiu ir rangovo valdomu objektu, kuriame armija dirbo kartu su „Daimler-Benz“, teikdama karinių transporto priemonių remonto ir atnaujinimo paslaugas. Ir šiandien kitoje gatvės pusėje veikia merso technologijų fabrikas.

1957 metais ši vieta tapo armijos Bӧblingen ginklų sandėliu ir, užimdamas apie pusę milijono kvadratinių metrų teritoriją, kas mėnesį išleisdavo vidutiniškai dvylika su puse tonos sunkvežimių, dvidešimt penkias tonas sunkvežimių dalių, keturiasdešimt džipų, trisdešimt puspriekabių, šešiasdešimt priekabų ir dešimt sedanų.

1992 metais Vokietijos armija sandėlį uždarė.. ir viskas ėmė nykti. 15 metų jis stovėjo apgriuvęs, daugelis pastatų taip ir liko neprikelti. Duris „Motorworld“ su „V8 Hotel Classic“ atvėrė 2009 metais ir šiandien ten vaikštinėjant gali surasti ne tik istorines sales su naudotais senoliais (visokie „seni“ „Ferrari“, lambai ir poršai ar kokie nors ADAC trasas išmėginę MB), bet ir tiesiog McLaren‘o ar Lamborghini servisus, kurie akivaizdžiai atrodo sterilesni už paviršius ligoninėje. Šiandien „Motorworld“ Boblingine namais laiko ir visai naujutėlaičiai savo pirkėjų laukiantys „Lamborghini“, „Ferrari“, „Maserati“, „Pagani“, „Bentley“, „McLaren“, „Rolls Royce“ ir kiti.

P.S., šalia „Ferrari“ salono – nuostabi „Route 66 Tower Stake house“ vieta, kur verta užsukti ir tikrai skaniai pavalgyti… tik verta rezervuoti stalą 😉 visuomet pilnut – pilnutėlis. https://www.tower66-steakhouse.de/

Kraustomės į muziejų

Vienas geresnių sprendimų, kurį galėjome padaryti – pirmiausia apsilankyti „Porsche“ muziejuje, tik po to keliauti į svečius pas mersą. Kodėl?

Nesupraskite manęs klaidingai: tikrai patiko „Porsche“ muziejus, instaliacijos, pasirinkimai, stendai, bolidai, galimybė pamatyti eskizus to, kaip gimsta logotipas ir pats užrašas, kaip vystėsi linijos, kaip atrodė automobilis – paršelis, kuris buvo tokio dydžio, kad į lenktynes važiavo karinės technikos pagalba, nes tiesiog nebuvo kaip kitaip…. viskas čia patiko, pradedant skulptūra prie pat muziejaus. BET.

Ne veltui ekspozicija „Mercedes-Benz“ muziejuje prasideda žirgu. Iki pirmojo „Mercedes“ tiesiog nebuvo tų mano mylimų automobilių… jie neegzistavo. Čia buvo apsilankymas ne muziejuje: čia buvo labai įdomi kelionė atgal ir prisilietimas prie istorijos faktų, kartu stebint žmonių genialumą ir pokytį. Kartais tiesiog buvo sunku suvokti, kad tam tikrus faktus ir egzempliorius skyrė vos 30 metų, nuo pirmojo Karlo Benzo vairuojamo automobilio, kai dar testuodavo jį rajone naktimis, kad niekas nepamatytų 1885 metais iki įspūdingų linijų ir kūrinių, kurie buvo sukurti, atrodo, praėjus vos keliems metams, nors, progreso prasme panašiau primena šviesmečius.

Nenoriu pasakoti apie muziejų per daug. Ten ne pasakoti verta, o pamatyti. Bent kartą.

Po tokių kelionių atgyja tikėjimas žmonija. Bent trumpam… Kai pamatai, ką gali iš tiesų žmogus sukurti, kai viso pasaulio automobilizmo istorijos linijos nuo tavęs ištiestos rankos atstumu.. Kaip tu gali, žmogus, nesigraudinti?

Must see. Must be. Must believe.