Nežinau apie ką jūs galvojat prieš miegą, bet mano mintys nukeliauja ganėtinai netrumpą kelią. Pavyzdžiui, aną vakarą nukeliavau nuo mano kolekciją papildžiusios „Renault Alpine A110″ (ne, aš ne iš buržujų, ji mažytė, 1:18 skalės) iki to fakto, kad šis automobilis buvo laikomas vienu dailiausių „Renault“. Na, taip, žinoma, sakoma, kad dėl skonio ir spalvų nesiginčijama, bet visgi. Kažkaip pasidarė smalsu… Kas būtų laikoma grožio etalonu ir gražiausiais dizainerių sprendimais automobilizmo istorijoje?
Man asmeniškai visad gražios buvo varlytės: kažkokia elegancija su tomis atsiverčiančiomis akimis. Tai ir buvo vienas tų sprendimo faktorių, kuomet atsirado gyvenime ir „Mitsubishi Eclipse“ (vis dar aš ne iš buržua klasės ir gaunu tai, ką įperku). Vis dar pykstu ant savęs ją pardavusi už centus. Gerai. Čia mano vietinis pasirinkimas.
Šiais laikais su chat gpt nesunku pasidaryti analizę. Kažkaip ieškodama tituluojamų gražiausiais, lengvai nesitikėjau, kad dažniausiai tokiu bus įvardintas „Jaguar E-type“. Dievaži, tikrai ne dėl to, kad jis negražus. Nebejuokaujam, į linijas žiūrint taip ir norisi apeiti visą kėbulą pirštais ir tik po to sėsti už vairo. Nustebau ne dėl to: kažkaip galvojau, kad tituluočiausieji bazuojasi kiek piečiau ir ten sveikinamasi „Ciao“!
Šis gražuolis 1961 m. debiutavo Ženevos automobilių parodoje kaip išskirtinis ir revoliuciją žadantis – apie 240 km/h greitį galintis pasiekti gražuolis buvo sukurtas sportinių automobilių pagrindu ir turėjo 3,8 litrų variklį. Nuostaba atsiranda ties ta vieta, kai pats Enzo Ferrari, išskirtinių bolidų kūrimu pasižymintis genijus jį pavadino gražiausiu automobiliu pasaulyje. Juk tai kažką iš tiesų reiškia, tiesa? Šis gražuolis buvo gaminamas iki 1974 metų – tai yra ganėtinai ilgas laiko tarpas. Beauty then – still beauty now.
Na, ir dabar jau galime keltis į Italiją ir čia mus pasitinka bella – ikoniškoji dama Ferrari 250 GTO.
Vienu vertingiausiu modelių laikoma gražuolė buvo gaminama kur kas trumpiau – vos du metus, nuo 1962 iki 1964 metų. Panašu, kad jai kol kas priklauso rekordas kaip brangiausiai parduoto automobilio. 2018 metais 1963 metais pagamintas modelis buvo parduotas už maždaug… 70 milijonų dolerių. ir nenuostabu: šio modelio automobilių buvo pagaminta vos 36. Viskas, ką reikia žinoti apie šio bolido galią jau užkoduota pavadinime: skaičius „250“ žymi kiekvieno cilindro darbinį tūrį kubiniais centimetrais; „GTO“ reiškia „Gran Turismo Omologato“.
„250 GTO“ buvo sukurtas dalyvauti „GT Group 3″ serijos lenktynėse, kur jo varžovai – „Shelby Cobra“, „Jaguar E-Type“ ir „Aston Martin DP214“. Keičiantis lenktynių taisyklėms ir technologijoms (automobilio variklio vieta – vienas tų pokyčių), šio automobilio gamyba nebuvo tęsta… Gaila, taip?
Nepaliekame Italijos ir toliau. Čia – tai, kas šiandien rinkoje vertinama ganėtinai kontraversiškai (mitai apie elektronikos gedimus, šalčių netoleravimus ir kita), bet kai ko iki šių dienų atimti iš šio gamintojo tiesiog neįmanoma.. to unikalumo ir žavesio. Ar aš apie „Alfa Romeo“? Žinoma! Savo laiku varvinau seilę į pravažiuojančius „Spider“, bet kitaip ir negali būti, juk čia ranką buvo pridėjęs ir Pininfarina. Bet šį kartą radare – ikoniškoji 1967 m. „Alfa Romeo 33 Stradale“.
Su varikliu viduryje ir į viršų atsidarančiomis durimis, ši gražuolė daugelio laikoma pirmuoju superautomobiliu. Ir jeigu atrodė, kad prieš tai apkalbėjos „Ferrari“ buvo pagaminta mažai, šių gražuolių nuo 1967 iki 1969 m. buvo išleista vos 18 vienetų. Skirta važiuoti gatvėse, ne trasoje, „Tipo 33“ lenktyninio automobilio versija išsiskyrė 2.0 L V8 varikliu (~230 AG galia), svėrė vos 700 kg ir galėjo išvystyti apie 260 km/h greitį. Ji iki šiol vertinama kolekcionierių ir kaina gali siekti 15–17 mln. eurų. Tokia… „pigutė“ madam..
Smagumtas tame, kad „Stradale“ prisikėlė. 2023 metais rinkai buvo pristatyti 33 vienetai šio grožio, kuris kažkaip… atima kvapą. Kai kalbu apie automobilius, kurie turi dvasią, tai – vienas jų. Tai ne pirmas italų bandymas kažką prikelti (pvz., „Maserati“ su „Quatroporte“), bet čia kaip su geru filmu, kai bandai seną pastatymą prikelti į šiuos laikus. Ne visad pavyksta. Štai šį kartą – žemai lenkiu galvą prieš prisikėlimą. Ar atsidūstu į ją žiūrėdama? Oooo taip!
Mes – vis dar Italijoje, tik šį kart akiratyje – kiek nuožmensis ir lengvai griežtesnis grožis. Lamborghini Miura. Gaminta lygiai taip pat netrumpai, nuo 1966 iki 1973, plačiai pasaulyj suvokiama kaip tikrasis pirmasis superautomobilis.
Gatvėmis skirtas bolidas pasižymėjo labiau gale link centro įmontuotu varikliu ir galiniais varomais ratais (jau skamba smagiai, tiesa?). Varikliukas toks ot.. (NOT): 3,9 litro V12… Ir šių greitų mažylių buvo pagaminta apie 764. Pirmoji Miura turėjo apie 345 AG. Modeliai buvo keli – bet faktas, kad Miura turėjo savo erą. Kažkaip man atrodo, kad iki šiol turi…
Kylame šiek tiek į viršų Europos žemėlapiu ir čia žinoma… Martin. Aston Martin DB5. Ne vienas ją atrado po James Bold filmų, bet iš, tiesų, sofistikuotas ir, atrodo, stovintis galva aukščiau DB5, gamintas nuo 1963 iki 1965, negali palikti abejingų. Šių modelių buvo pagaminta apie 1059 – ganėtinai gausus kiekis per tokį trumpą laiką. Tiesa, visų kreditų britams nereiktų atiduoti – prie šio nuožmaus gražuolio linijų ranką pridėjo ir italų kompanija Carrozzeria Touring Superleggera, veikianti bene nuo 1926. Iki šiol. Šį konkretų modelį rinkoje galima būtų įsigyti atsimojuojant iki milijono. Jei pavyks, žinoma.
Na, ok. Aplankėm anglus, italus… Nieko netrūksta? O kur vokiškoji istorija ir amerikietiškas nuožmumas? Specialiai stabtelėjau čia. Kelkimės į Vokietiją.
Ir šį kart – nuostabos kur kas mažiau. Gavau tai, ko norėjau. Mercedes Benz 300 SL Gullwing, gamintas nuo 1954 iki 1957 metų. Mercedes Benz muziejuje būdama, ilgai sėdėjau šalia. Vaikščiojau apie ją,.. ne, neliečiau – negalima. Bet precizija spinduliuojantis egzempliorius, mano akimis, tapo amžiaus ikona. Jau nekalbant apie tai, kad jis buvo pagamintas anksčiau, už gražiausiu titutuolą „Jaguar“.
„300 SL“ galėjo pasiekti 260 km/h greitį, pelnydamas sportinių automobilių lenktynių čempiono reputaciją ir paversdamas jį vienu greičiausių savo laikų serijinės gamybos automobilių. Šalia to, tuo metu visiškai neįprastai atsidarančios durys ir lengva konstrukcija buvo dar viena inovacija. Pavadinimas „SL“ slepia ne ką kitą, kaip jo lengvumą (vokiškai „super-leicht“- „superlengvas“). Šis modelis buvo pristatytas ir Amerikos rinkai: tuo metu buvo pastebėta galima didelio našumo sportinių automobilių paklausa tarp šio žemyno pirkėjų. Dabar šis gražuolis kainuotų apie 1,5 milijono…. ech.
Na, kad jau viena koja esame Amerikoje, pabandykime pasižiūrėti, kas laikomas ikoniškiausiu ir gražiausiu automobiliu už Atlanto? Kažkaip nenustebčiau, jei tai būtų Eleonora – tokia buvo pirmoji mintis, ir… tai nebuvo pirmasis automobilis sąraše. Bet jis jame buvo. Visgi, ikoniškiausiu laikomas Chevrolet Corvette Stingray (C2) (1963–1967). Man asmeniškai, gražesnė coupe versija: sportiškesnė, paslankesnė ir, rodos, jaukiau turėtų jaustis visokiuose tuneliuose testuojant. Bet nėra ką paneigti: akį ji traukia ir štai, jau viena koja arčiau mano mylimų ‘varlyčių‘.
Coupe:
Corvette Stingray C2 laikomas ne tik gražiausiu „Corvette“, bet ir vienu svarbiausių automobilių JAV istorijoje. Aštrios linijos, išpūsti sparnai („raumenukai“), legendiniu sprendimu tapęs galinio stiklo „split window“ sprendimas ir galingų variklių pasirinkimas – realiai, tai buvo pirmasis kartas, kai amerikietiškas automobilis ir išlaikė amerikietiškąjį „muscle car“ charakterį, ir atrodė kaip europietiškas superautomobilis.
Yra keli dalykai, dėl ko nesiginčijama: tai – stiliaus ir automobilizmo kultūros ikonos. Faktas. Dar vienas faktas – tokie meno kūriniai verčia pasijusti, kad esu gimusi ne visai tuo laikmečiu…. na, apsivalome seiles ir grįžtame į darbus.
P. S., o kuris gražuolis būtų pirmoje vietoje jums?
Moteris ir automobilis 